Šiek tiek legendos


Pasakojama, kad senovės lietuviai briedžius širviais vadinę. Širviai plačiais ragais kirsdavosi kelią link upės, tad klajoklių gentys vykdavo išmintais takeliais link vandens ir ten įsikurdavo. Taip gimė upės vardas - Širvinta, taip susikūrė Širvintos miestas, kurio herbe puikuojasi briedžio ragai. Taip mūsų sodyba, esanti ant nuostabaus grožio Širvintos upės kranto slėnio, buvo pavadinta "Širvių Slėniu".
Tikra yra tai, kad ne tik briedžiai - širviai brenda upės slėniais, bet ir ant apynių kasų kas vakaras supasi vietos laumės. Jos nepiktos, jų pokštai - linksmi. Mes tuo netikėjome, kol nepamatėme. Netikit? Atvykite, patys įsitikinsite šia tiesa.








Apie Sodybą ir Stovyklavietę
 

„Širvių Slėnio" sodyba įkurta ant Širvintos upės kranto, įspūdingo reljefo slėnio žemumoje ir aukštumoje. Trijų hektarų teritorijoje suformuotos dvi atskiros zonos: upės pakrantėje įrengta stovyklavietė, viršutinėje slėnio dalyje - sodybvietė.

     Erdvioje stovyklavietėje puikiai praleidžia laiką tiek  vandens turistai, plaukiantys baidarėmis, tiek vasarotojai , vertinantys laisvalaikio praleidimą gražioje gamtoje. Čia atokiai viena nuo kitos  pastatytos dvi pavėsinės su židiniu ir laužavietėmis, lauko tualetas, įrengta tinklinio aikštelė, pravestas geriamas vanduo, elektra. Palapinių skaičius neribojamas. Gamtovaizdis stovyklavietėje – nuostabus, su upės vingiu vakaruose ir upės slėniu iš rytų pusės.